Big Alpine

Sveiki,

Po kelių dienų važiavimo amerikos greitkeliais pasiekėm Washington'o valstiją ir Šiaurės Kaskadų nacionalinį parką. Jame turėjome Planą - Liberty Bell viršūnę. Maršrutas Liberty Crack yra įtrauktas i 50-ties Klasiškų Šiaurės Amerikos maršrutų sąrašą, kartu su Makinlio Cassin ketera, El Cap'o nosimi ir dar 47-niais kitais. Lietuvos 1000-mečio proga norėjome pralipti ir dar kartą suskambinti Laisvės varpą.



Pirmą kartą pralipti maršrutą bandė amerikos lietuvis Alex Bertulis su amerikiečiu partneriu dar 1964-taisiais. Deja, jie buvo sustabdyti stogo su labai mažais plyšiais ir tąsyk jo neįveikė. Po keliu metų maršrutas buvo praliptas amerikiečių komandos, tačiau stogas buvo pradėtas vadinti Lithuanian Roof arba Lithuanian Lip. A. Bertulis vėliau pralipo maršruto variantą, kuris išvengia stogo, tačiau netapo labai populiarus.


Prieš 20 metų čia buvusi lietuvių alpinistų komanda lipo keletą gretimų kalnų. Iš Gedo tėčio gavę patarimų apie Kaskadų laipiojimo ypatumus iš vakaro apsižiūrėjom priėjimo ir nusileidimo kelius, pašnekėjom su kitais alpinistais ir pastudijavom patį maršrutą. Liberty Crack paprastai lipa 2 dienas, kai kas net 3. Bet mes turėjom tik vieną. Teko keltis anksti.


2:00 suskamba žadintuvas ir mes kriokdami ir susiraukę lendam iš palatkės, geriam arbatą, paskutinį kart permetam akim įrangą ir raitomės i Dodge'ą

3:00 paliekam automobilį ir neriam per mišką. Mėnulio apšviesti medžiai sukuria magišką atmosferą ir nakties dangaus apgaubti ieškom laipiotojų pėdsakų ir artėjam prie sienos

4:15 Prieinam sniego šlaitą, kuriuo reikia pasiekti sieną ir nusprendžiam papusryčiauti. Rukyta lašiša už 10 žalių lenda labai gerai. ypač su salotom už panašią kainą:)

5:00 Su sportbačiais kapoti firnu buvo visai sunku, bet pasiekiam sieną ir pradedam lipti. Pirmas blokas - 6 virvės - Gedo. Trys - aid climbing'o. Pačioj pirmoje virvėje suvokiam, kad beveik visas savo zakladkes esam pametę ar palikę josemitų plyšiuose. Likusios - tos, kurių įprastai nenaudojam (keistų dydžių ir/ar formų). Tenka paimprovizuoti ir Gedas pirmą virvę juda lėtokai. Kyla Saulė ir saulė. Be galo gražu.

6:30 Antra (Lithuanian Lip) ir trečia virvės einasi geriau. Prsimintas greitas judėjimas, išmoktas ant El Cap'o sienų. Paskutinės 3 bloko virvės lipamos praktiškai laisvu lipimu, su vienu kitu French-Free judesiuku.

9:00 Gedas pralipa šeštą virvę ir prasideda šešiavirvis Saulės blokas. Lipimas nelabai sudėtingas, dėl to daugiausiai judėjo laisvu su keliais aid judesiukais, kuriuos anksčiau būdavo taip sunku inkorporuoti į laisvą lipimą.. bet praktika duoda savo;) 10-ta virvė pasirodė sunkoka, prie lipimo sudėtingumo prisidėjo trumpas traversas iš vieno plyšio į kitą, kurį nebuvo aišku, kada atlikti, ir reikėjo panaudoti free-aid ir tree -climbing'o kombinaciją, o stotis neaiškiame kamine.

12:00 Prasidėjo takelis, kuriuo pasiekėm keterą, ir nuo ten 4-ta kategorija judėjom kartu iki viršūnės. Ji padovanojo nuostabių vaizdų. Toliuose rymojo snieguotos viršūnės ir jautėm gerą jausmų gūsį, kad galim taip jomis mėgautis. Sukapojom snikerį ir truputėli sūrio ir pradėjo merktis akys :) Nors mums švietė saulė, iš visų kitų pusių kilo nesmagūs debesys, dėl to ilgai nesnaudėm ir pradėjom leistis.

13.30 Nusileidus diulferiu į smėlio kuluarą, prapliupo. Priešaky kalnų ožių takas byrančiais akmenim ir stačiu smelio šlaitu...

Kaip ir pabaiga šios kelionės.. Truputėli liūdna, bet galvose jau sukasi nauji planai, vienas iš svarbiausių - 'It's it' ledai

Pažiūrėkit Foto!

---------------------------------------

Hey,

After a few days of driving on American highways we reached Washington State and North Cascades national park. Our plan was to climb Liberty Bell via Liberty crack route. It is included in the 50 classic North America climbs along with The Nose of EL Cap so we had to try it! Another reason was that the first attempt of the route was made by Seattle-based Lithuanian Alex Bertulis back in the 1964. They were stopped by a roof, which later got knows as the Lithuanian Lip. So that was another reason for us to try it.

20 years ago a Lithuanian team visited North Cascades and climbed a few neighboring peaks, but they didn't get on the Liberty Crack. So the decision was made and we were about to give it a go. After talking with a few climbers around and reading a guidebook we found out that most of the teams climb the route in 2 or three days but the most popular way is to fix 3 pitches and blast the next day. However we only had one day so we had to get up early.

2:00 The alarm goes off and after drinking a few cups of tea we get into Dodge and take a ride to the base.

3:00 After scouting the approach last night, we find the start of the path easily, but it gets a little more tricky further on. Walking through the trees in the night ignites the magic feeling. I always find traveling at night very rewarding, even somewhat spiritual.

4:15 We reach the base of the snow slope and decide to have a breakfast. Smoked salmon for ten bucks is very tasty! As is the salad for similar price.

5:00 Crossing the frozen snow with tennis shoes was pretty tricky, but we reach the base. First block - 6 pitches are climbed by Gedas. On the first pitch he realizes that most of the nuts have been lost in Yosemite and the remaining ones are pretty odd. He progresses slowly. Sun is rising. Beautiful.

6:30 Second (Lithuanian Lip) and third pitches go quickly and the Yosemite climbing skills come to use. The last 3 pitches are climbed free with occasional pull on a draw.

9:00 Saule's block starts. Mainly free climbing and moving quickly. The tenth pitch turns out to be pretty in terms of routefinding and it takes a while to find the right spot to go from one crack from another. Some mixture of free and aid gets Saule to the belay in a chimney.

12:00 The serious pitches are over, we get on the ridge and follow it to the summit. Stunning views greet us and we feel very happy to be here. Together appreciate the beauty of mountains. Snow covered summits can be seen further away. After eating a power bar we wanted to have a nap :) However, we could see clouds rolling in so after spending a little time we headed down.

13:30 We abseiled to the gravel gully and it started raining. Still had a few hours of walking back to the car park. Good timing, I say. We were happy we got up early :)

The end of the Journey. These last six weeks were absolutely fantastic! So many new experiences. Splendid places and new friends! Thanks for everyone we met and made our trip even better! Thanks for everyone who helped us to go out there and have fun!

Take care !

Kaip ir pabaiga šios kelionės.. Truputėli liūdna, bet galvose jau sukasi nauji planai, vienas iš svarbiausių - 'It's it' ledai

Linkejimai is Oregono/ Greetings from Oregon

Olia,

pažiūrėkit naujas nuotraukas !

Palaipioję Tuolumne'ėje traukėm i dykumas. Iš Kalifornijos kirtom į tuščiąją Nevadą, kur renkasi įdomi kompanija pasidžiaugti legalia prostitucija ir lošimais. Bet net ir taip žmonės ir miestukai buvo prabanga ten, nes aplinkui vyravo tik tuščios išdziūvusios platybės. Juta pasitiko kitokiais vaizdais ir svetingais draugais! Moabo dykumose gavom nakvynę ir puikią laipiojimo dieną pagal vietines tradicijas pas savo draugą, kuris mumis rupinosi nuo Josemitų laikų;)

Potash Road
Pirmą vakarą porai valandų nuvarėm palaipiot iš mašinos;) taip arti kelio, kad gali saugot sedėdamas automobily. Išbandėm raudonąjį smėlį ir pralipom po keletą crack'ų. Gedas pravarė Astrolad Direct 5.11c

Indian Creek

- Tai visiškai kitaip, negu bet kas, ką buvom bandę-

O taip, tikrai tas apie kurį jūs galvojat... mum galva ir ne tik susisuko kai viską pamatėm.. kiek ten visko, ir kaip ten viskas atrodo... daug daug.. visur aplink.. mes tik dairomės išsižioję, o mūsų draugas šypsosi. Pradėjom nuo Super Crack 5.10. Kaip filmuose užsipleistravom rankas keliom išmoktom technikom. Atrodėm kietai. Maršrutas turėjo būt skirtas apšilimui, bet Gedas ilgai šnopavo ir kriokė kol šiaip ne taip užbezdėjo (cia Gedas diktavo paskutiniuosius žodžius) 30m idealaus crack'o, su VISIšKAI lygia siena iš abiejų pusių ir cracko viduje. Kad mums pakeltų nuotaiką, Scott'as užbego marsrutėlį net neatsikvėpęs. Įkvėpta jo, Saulė pasirodė truputi geriau ir pasimokiusi iš Gedo klaidų ir Scott'o patarimų uždusus, bet neleisdama slėnį gąsdinančiu garsų, užlipo;)

Toliau, kadangi apšilimą įveikėm, ėjom prie Coyne crack – 5.11/5.12 – fingercrack'as, bet sunkus. Scott'as uzlipo, bet jam buvo sunku.. Sakė, kad jau kurį laiką planavo jį pralipti ir laukė, kol bus neblogos formos(prieš porą savaičių jis nosį per 10val pralipo, taip kad formelę turėjo). Pašnopavęs ir užkalęs rankas, buvo patenkintas ir atėjo mūsų eilė.. G pirmus jam'us apėjo layback'indamas, bet paskui išsikvėpė ir reikėjo pailsėti ant friend'o. Tada po metro vel reikėjo ilsėtis. Ir taip apie 10 kartų, kol pavargo visai ir naudojo atidirbtą aid techniką pasiekti viršų. Saulė pasvyravo ant virvės maršruto apačioj ir nuėjo lipti 5.9 – twin cracks – trumpas dviejų lygiagrečiu plyšiu maršrutėlis, bet priverčia įsitempti ir susikaupt, nes friendai smiltainyje Saulei atrodė nelabai patikimai.. o chebra daugiau nieko be jų nenaudoja, del to trys friendų komplektai yra maždaug standartas, kai kurie turi ir po 6.

Beje, matėt return 2 sender? Pažiūrėkit. Mes dabar suprantam, kad jie – mutantai.

Pabaigai – the incredible handcrack. Plyšys einatis trumpu stogu, o paskui neigiamu kampu... Gediminas stogo pradžioje prarėkė savo gerklę ir išsikruvino rankas bei kojas, bet tai aukščiau pakilti nepadėjo.. Scott'as pravarė, karta kvėptelėjęs ant stogelio ir pakabino viršutinę saugą. Su viršutine sauga Saulė dar kartą atspardė Gedui užpakalį. Po šio maršruto saulė jau apšvietė sieną ir mes keliavom maudytis ! I rojų..

Maža upelė daro vingį. Aplinkui uolos, graži gamta. Upė padaro baseinėlį, kuris yra pakankamai gilus, kad gali šokineti nuo sienų, kurios yra apie 3-4 metrų. Neri į vėsų vandenį, arba leidi kriokliukui tave glostyti. Tobula...

Vakarui dar įšokom I Mill Creek – sportinio laipiojimo vietelę, kuri yra pusiau slapta ir tik moab'o gyventojai žino, kur ji yra. Jei matėt Masters of Stone V, ten Dean Potter tusinasi. Pealipom po lengvą maršrutėlį, pažiūrėjom į sunkius ir stačius, Gedas pasipjaustė pirštus ant taip seniai čiupinėtų crimp'ų ir kalėm miegoti namo. Buvo ilga diena...

Kitą dieną pajudėjom I Šiaurę, link North Cascades, kur prieš 20 metų lietuvių alpinistų komanda drebino kinkas ir kovojo su lokiais, bei padare gražių įkopimų. Pasakojimai jau yra tapę legendomis.. Dabar esam kelyje, bet jeigu užteks laiko, gal prašoksim dar vieą alpinistinį uolinį įkopimą.

Laikykitės, storuliai ;)

Viva Liberty Bell

-------------------------------------------------------

Hey,

Check out the new pics!

After a few superb days in the sub alpine Tuolumne Meadows, we hit the road! From California we crossed the deserts of Nevada to get to Utah! Or to be more specific, to Moab desert, where Scott is working as a climbing and canyoneering guide and also lives there! He gave us a fantastic tour around the place, showing us the best spots for climbing and hanging out.

Day 1 - Potash Road

A roadside cliff, where Scott knew by hard all the gear for many routes. A pretty cool place, especially considering it's only 10 minutes drive from Scot's home. Our first acquaintance with the red desert sandstone. It didn't feel too hard.

Day 2 - Indian Creek and other jewels of the desert!

- Completely different to anything we tried before -

An hours drive took us to the place, we've seen so many times before in photos and films. But when we saw it with our own eyes we were blown away by the scale! Enormous canyons, endless rock formations and summer heat!

We started with Supercrack. A perfect splitter. Handjamming was so hard.. It took Gedas almost an hour and many weird noises to actually get his ass up the route. To make him feel even weaker, Scott ran up the crack in a couple of minutes and put up a toprope. Saule learned from many mistakes of Gedas and then climbed the route fairly easily.

Next on the list - Coyne crack 5.11/5.12. Scott went up this one and we saw him struggling but pulling it off. We were not excessively confident with our crack-climbing skills. Gedas made a few moves on the beginning of the climb followed by many rests :) halfway up he gave in and aid climbed to the anchors. Saule had a bit of a go on TR, but decided she would rather do a 5.9 in good style than keep swinging on the rope. SO there she went - first lead of the day - Twin cracks, which was still in the shade and in a very pretty setting as well.

To finish off we headed to the incredible handcrack - another legendary 5.10 of the crag. Gedas did the first half easily but when real climbing began and the crack becomes overhanging he started his typical screams and finally got lowered down. Scott climbed to the top and put up a toprope and Saule climbed the route without too many difficulties.

Lunch break saw us heading to a tranquil spot by the river referred by locals as The Left Hand. It was just paradise. Tall walls around, unspoiled nature, the pool is deep enough to have a little swim and to take a plunge from rocks a few meters above.

In the afternoon we went to Mill Tor, the secret Moab sport crag. Feeling pretty knackered, we only did a few easy routes and got back home to fall asleep very quickly.

We are now somewhere in Oregon and going to Washington state, North Cascades national park. If the weather collaborates, we will even have one day to climb one of the rocky alpine peaks there!

Take care,

Viva Liberty Bell

Paliekam Josemitus ir Džiaugiamės Tuolomne Meadows

Sveiki Jauni ir Gražūs ir tik Gražūs,

kurį laiką nieko nerašėm, bet daug patyrėm ;)

Paskutinę dieną Josemituose Gedas su šeima pralipo 'after six' ir iškeliavome į Tuolomne Meadows. Valanda važiavimo nuo Slėnio, viskas atrodo kitaip - naktys šaltos, Sienos - Brekija(panašu i konglomeratą, tik akmenys labai įvairaus dydžio)

Pirmą dieną tik apsižiūrėjom ir pasolinom lengvus plyšiukus. Antrą dieną lipom į auščiausią regiono viršūnę - Ten-a-ya - Reiškia "matosi iš visur" (indėnų kalba). Virš 3 km aukščio, turėjo būti krūva virvių, bet mes viską simulclimbinom - lipom judėdami kartu. Saulė pirmą iiiillllgą bloką pravarė, o Gedas sujungė paskutines keletą virvių. Aukštis visai kalė i galvą, tai net truputi pašnopavom, bet buvo labai smagu greitai kilti aukštyn.

Trečia diena - Daff dome. Lipom PENKIŲ ŽVAIGŽDUČIŲ maršrutą 5.9, kurio kokybė neapvylė. Viršūnėlė irgi graži - atsiveria visas slėnis. Pamatysite nuotraukose, kurias įkelsime artimiausiomis dienomis.

Kol kas tiek, bandysim kada nors greitai įkelti nuotraukas ir artėja kitas Čapteris - Utah - Moab - Indian Creek ;)

------------------------------------
Hello Youth!

We haven't been posting for a while but that doesn't mean we were bored ;)

The last day in the Valley Gedas with his parents climbed 'After six' - a nice and easy route up the manure pile and then we headed to Tuolomne Meadows!
Only an hours drive from Yosemite it is like a completely different world. Cold nights, alpine feel and a mellow atmosphere.

On the first day we only settled in and soloed a few easy cracks. On the second day we climbed Ten-a-ya peak - mainly scrambling and some straightforward climbing led us to the top with splendid view of the whole valley. On the other side we could even see Half Dome! Although we could feel effects of altitude, it was a good fun to simulclimb and gain elevation quickly.

Finally on our last day in Tuolomne we went up Daff dome. Five star route. After having a barbecue we started our interstate journey towards Moab, Utah and Indian Creek!

paveikslėlių papildymas/Pics

jei nežinot, kur ieškot,
http://picasaweb.google.com/simasgedis/Josemitai2009# ;)

The Shield

SVEIKI DRAUGUŽIAI,

MUMS ATOSTOGOS! - VAKAR NUSILEIDOM NUO MATYT PASKUTINIO ŠIOS KELIONĖS ILGO MARŠRUTO - THE SHIELD (A3, 31VIRVIŲ). Šitas buvo rimtas, sunkus ir ilgas - ant sienos kabėjome 4 dienas.

HAULBAG'ą įGUDUSIOM RANKOM SUSIKROVėM GREIT, BėDA TIK, KAD KAI NORėJOM Jį KILSTELTI, abudu nustebom - kartu nepakeliam.. gal ir nenuostabu, vien vandens 35 litrai, maistas, ir miego įranga;) nors priėjimas šiaip atrodo trumpas ir nesunkus, su 50kg ant Gedo kupros ir 30 kg įrangos ant Saulės jis suvalgė daug mūsš energijos. 10 pirmų virvių iki Mammoth terraces buvom pralipę jau seniau, nes jos sutampa su Salathe wall. Nuo tų lentynėlių iki žemės yra paliktos užfiksuotos virvės. beliko kepinant karštai, labai karštai, Kalifornijos saulei užsitempti mūsų krovinį. Užtrukom visą dieną ir nusikapūstinom. O virš mūsų dar tik laukė rimtas lipimas.

Pirmą dieną jautėmės lyg kartu būtų ir Arūnas (paskaičiuokit krovinio svorį)

Naktį praleidom ant gan patogios lentynos ir ryte 'pakilom' - aukštyn ir tik aukštyn. Viskas ėjosi šauniai, nors gąsdino audra ir kokią valandą teko praleisti lietuje. Dieną pabaigėm jau labai stačia siena ir ilgu stogu, kurį labai sunku valyti. Gediminas po daug išeikvotų nervų sugebėjo vienas surinkti portaledge'ą ant neigiamos sienos(Kol Saulė valė tą stogą ir pyko ant viso pasaulio) ir nors nelabai patogiai, bet lūžom nespėję išsijungt ciklopų. Trečia diena. Pati sunkiausia, nes priešaky 7 raktinės virvės. ir siena. tušcia. kaip dykuma, banguoja, virsta virš tavęs ir tik siauras ir visiškai negilus plyšys kyla į viršų. Anksčiau nenaudota įranga ejo i trasą ir buvo kraupiai baisu. vietomis be saugos, tik ant kūno svorio taškų iki 10 m reikėdavo išeiti: Pecker'iai ir iki pusės nupjauti dideli kabliai(kuriuos reikia dėti rankomis) buvo pagrindiniai atramos taškai. Saugai kartas nuo karto mažas friend'ukas arba offset'inė zakladkė įeidavo. Kablius irgi kalėm - iš viso apie 8-nis, visi ploni, kniveblades.

The Shield Headwall buvo super įdomi. neįtikėtinas jausmas. Kabi ant savisaugos ir kojos neliečia sienos. Aplinkui nieko nematai tik geltoną sieną. Gražią, bet bauginančią. Tai iš viso sugebėjom pralipti tik penkias su puse virvės per tą dieną(apie 13 valandų..), bet pavyko praeiti visą headwall ir pasiekėm lentynėlę(Po pusantros dienos kabėjimo pagaliau galėjom ant kažko atsistoti). Lentynėlė buvo maža, pasvirusi, bet nereikėjo statyti portaledge ir tuo buvom labai patenkinti . lūžom labai greitai.

Paskutinė lipimo diena ėjosi sklandžiai, virvės buvo lengvesnės ir judėjom greičiau. Tiesa, Saulė ne iki galo ištikrino vieną zakladkę ir ant jos atsistojus porą metrų prakrito. Bet smagiai ir švariai. po minutės jau tęsė savo lead'ą. Viršunę pasiekėm apie 3 valandą ir kelias valandas gulėjom ir valgėm likusį maistą. Paskutinis kartas ši sezoną ant El Cap'o. Jautėm abu, kad tikrai dar grįšim. Apie 6-tą pradėjom leistis ir po 5 valandų jau apvalginėjom Gedo tėvus stovykloj. Viskas, poilsis, kultūra, miegas ;)

Tiesa, Jau čia sezonas baiginėjasi, reindžeriai baigia išvyti lipikus, be to jau darosi per karšta laipioti, tai mes jau vieni is paskutiniųjų. 30 Birželio Tom'as, su kuriuo gerai susidraugavom, parašė paskutinį reportą, bet sužinojęs, kad mes lipam, dar pasiliko dienai ir padarė keletą mūsų fotkių ant Shield Headwall. Pažiūrėkit picasoj ;).

Ps galbūt porai dienų pavyks nulėkti į indian creek ;)

Stay Tuned, Have Fun, Be Safe.

---------------------------------------

Hey Guys,

Holidays for us from now on! Yesterday we got down from The Shield(A3, 31 pitches) - the last big wall of the trip. It was serious, hard and very long. It took us 5 days in total to climb the route and we have spent 3 nights on the wall itself.

We managed to pack the haulbag quickly, but when we tried to lift it we were a little surprised. We just about managed to get it of the ground. The haulbag weighted around 50 kilos.. And our all gear/food/water was something like 80 kg...
A few weeks ago we climbed the first 10 pitches as they are shared with Salathe. So when we committed to the wall, we jumared fixed ropes and slept on Mammoth Terraces. It took us the whole day and a lot of energy just to haul everything up to there.

We climbed up to the Shield Roof from Mammoth terraces and spent a night on a portaledge. Next day saw us climbing through the roof and slowly progressing up the Shield Headwall. Sawed-offs, kniveblades, fixed RURPs and other delicate stuff. It was pretty scary at times, but wonderful because of the exposure and steepness of the wall. Climbing from dawn till sunset we managed to climb the whole headwall and slept on a little ledge where the rock becomes manageable again.

The last day on the wall went smoothly, pitches were slightly easier and we were keeping a pretty good pace. We topped out about 3pm and after a few hours of hanging out on top, we slowly went down to the horizontal world..

The season is coming to an end here in the valley, climbers take off, tourists come in.. Tom has already written his final report for this season and is leaving now. He stayed for a little longer just to give us the pictures from The Shield. Fantastic guy!

Ok, we are going to Tuolomne in next few days and then maybe even Indian Creek. West Coast tour - bring it on!