Linkejimai is Oregono/ Greetings from Oregon

Olia,

pažiūrėkit naujas nuotraukas !

Palaipioję Tuolumne'ėje traukėm i dykumas. Iš Kalifornijos kirtom į tuščiąją Nevadą, kur renkasi įdomi kompanija pasidžiaugti legalia prostitucija ir lošimais. Bet net ir taip žmonės ir miestukai buvo prabanga ten, nes aplinkui vyravo tik tuščios išdziūvusios platybės. Juta pasitiko kitokiais vaizdais ir svetingais draugais! Moabo dykumose gavom nakvynę ir puikią laipiojimo dieną pagal vietines tradicijas pas savo draugą, kuris mumis rupinosi nuo Josemitų laikų;)

Potash Road
Pirmą vakarą porai valandų nuvarėm palaipiot iš mašinos;) taip arti kelio, kad gali saugot sedėdamas automobily. Išbandėm raudonąjį smėlį ir pralipom po keletą crack'ų. Gedas pravarė Astrolad Direct 5.11c

Indian Creek

- Tai visiškai kitaip, negu bet kas, ką buvom bandę-

O taip, tikrai tas apie kurį jūs galvojat... mum galva ir ne tik susisuko kai viską pamatėm.. kiek ten visko, ir kaip ten viskas atrodo... daug daug.. visur aplink.. mes tik dairomės išsižioję, o mūsų draugas šypsosi. Pradėjom nuo Super Crack 5.10. Kaip filmuose užsipleistravom rankas keliom išmoktom technikom. Atrodėm kietai. Maršrutas turėjo būt skirtas apšilimui, bet Gedas ilgai šnopavo ir kriokė kol šiaip ne taip užbezdėjo (cia Gedas diktavo paskutiniuosius žodžius) 30m idealaus crack'o, su VISIšKAI lygia siena iš abiejų pusių ir cracko viduje. Kad mums pakeltų nuotaiką, Scott'as užbego marsrutėlį net neatsikvėpęs. Įkvėpta jo, Saulė pasirodė truputi geriau ir pasimokiusi iš Gedo klaidų ir Scott'o patarimų uždusus, bet neleisdama slėnį gąsdinančiu garsų, užlipo;)

Toliau, kadangi apšilimą įveikėm, ėjom prie Coyne crack – 5.11/5.12 – fingercrack'as, bet sunkus. Scott'as uzlipo, bet jam buvo sunku.. Sakė, kad jau kurį laiką planavo jį pralipti ir laukė, kol bus neblogos formos(prieš porą savaičių jis nosį per 10val pralipo, taip kad formelę turėjo). Pašnopavęs ir užkalęs rankas, buvo patenkintas ir atėjo mūsų eilė.. G pirmus jam'us apėjo layback'indamas, bet paskui išsikvėpė ir reikėjo pailsėti ant friend'o. Tada po metro vel reikėjo ilsėtis. Ir taip apie 10 kartų, kol pavargo visai ir naudojo atidirbtą aid techniką pasiekti viršų. Saulė pasvyravo ant virvės maršruto apačioj ir nuėjo lipti 5.9 – twin cracks – trumpas dviejų lygiagrečiu plyšiu maršrutėlis, bet priverčia įsitempti ir susikaupt, nes friendai smiltainyje Saulei atrodė nelabai patikimai.. o chebra daugiau nieko be jų nenaudoja, del to trys friendų komplektai yra maždaug standartas, kai kurie turi ir po 6.

Beje, matėt return 2 sender? Pažiūrėkit. Mes dabar suprantam, kad jie – mutantai.

Pabaigai – the incredible handcrack. Plyšys einatis trumpu stogu, o paskui neigiamu kampu... Gediminas stogo pradžioje prarėkė savo gerklę ir išsikruvino rankas bei kojas, bet tai aukščiau pakilti nepadėjo.. Scott'as pravarė, karta kvėptelėjęs ant stogelio ir pakabino viršutinę saugą. Su viršutine sauga Saulė dar kartą atspardė Gedui užpakalį. Po šio maršruto saulė jau apšvietė sieną ir mes keliavom maudytis ! I rojų..

Maža upelė daro vingį. Aplinkui uolos, graži gamta. Upė padaro baseinėlį, kuris yra pakankamai gilus, kad gali šokineti nuo sienų, kurios yra apie 3-4 metrų. Neri į vėsų vandenį, arba leidi kriokliukui tave glostyti. Tobula...

Vakarui dar įšokom I Mill Creek – sportinio laipiojimo vietelę, kuri yra pusiau slapta ir tik moab'o gyventojai žino, kur ji yra. Jei matėt Masters of Stone V, ten Dean Potter tusinasi. Pealipom po lengvą maršrutėlį, pažiūrėjom į sunkius ir stačius, Gedas pasipjaustė pirštus ant taip seniai čiupinėtų crimp'ų ir kalėm miegoti namo. Buvo ilga diena...

Kitą dieną pajudėjom I Šiaurę, link North Cascades, kur prieš 20 metų lietuvių alpinistų komanda drebino kinkas ir kovojo su lokiais, bei padare gražių įkopimų. Pasakojimai jau yra tapę legendomis.. Dabar esam kelyje, bet jeigu užteks laiko, gal prašoksim dar vieą alpinistinį uolinį įkopimą.

Laikykitės, storuliai ;)

Viva Liberty Bell

-------------------------------------------------------

Hey,

Check out the new pics!

After a few superb days in the sub alpine Tuolumne Meadows, we hit the road! From California we crossed the deserts of Nevada to get to Utah! Or to be more specific, to Moab desert, where Scott is working as a climbing and canyoneering guide and also lives there! He gave us a fantastic tour around the place, showing us the best spots for climbing and hanging out.

Day 1 - Potash Road

A roadside cliff, where Scott knew by hard all the gear for many routes. A pretty cool place, especially considering it's only 10 minutes drive from Scot's home. Our first acquaintance with the red desert sandstone. It didn't feel too hard.

Day 2 - Indian Creek and other jewels of the desert!

- Completely different to anything we tried before -

An hours drive took us to the place, we've seen so many times before in photos and films. But when we saw it with our own eyes we were blown away by the scale! Enormous canyons, endless rock formations and summer heat!

We started with Supercrack. A perfect splitter. Handjamming was so hard.. It took Gedas almost an hour and many weird noises to actually get his ass up the route. To make him feel even weaker, Scott ran up the crack in a couple of minutes and put up a toprope. Saule learned from many mistakes of Gedas and then climbed the route fairly easily.

Next on the list - Coyne crack 5.11/5.12. Scott went up this one and we saw him struggling but pulling it off. We were not excessively confident with our crack-climbing skills. Gedas made a few moves on the beginning of the climb followed by many rests :) halfway up he gave in and aid climbed to the anchors. Saule had a bit of a go on TR, but decided she would rather do a 5.9 in good style than keep swinging on the rope. SO there she went - first lead of the day - Twin cracks, which was still in the shade and in a very pretty setting as well.

To finish off we headed to the incredible handcrack - another legendary 5.10 of the crag. Gedas did the first half easily but when real climbing began and the crack becomes overhanging he started his typical screams and finally got lowered down. Scott climbed to the top and put up a toprope and Saule climbed the route without too many difficulties.

Lunch break saw us heading to a tranquil spot by the river referred by locals as The Left Hand. It was just paradise. Tall walls around, unspoiled nature, the pool is deep enough to have a little swim and to take a plunge from rocks a few meters above.

In the afternoon we went to Mill Tor, the secret Moab sport crag. Feeling pretty knackered, we only did a few easy routes and got back home to fall asleep very quickly.

We are now somewhere in Oregon and going to Washington state, North Cascades national park. If the weather collaborates, we will even have one day to climb one of the rocky alpine peaks there!

Take care,

Viva Liberty Bell